Gydytojas apie intervencinę radiologiją: mažesnė rizika – ne vienintelis privalumas

Arterijų susiaurėjimų plėtimai, stentavimai, gimdos miomų embolizacijos, kai nereikia atvirų ar laparoskopinių intervencijų – visa tai intervencinė radiologija, kuri Lietuvoje dirbantiems medikams atvėrė kelią pasiūlyti pacientams kur kas modernesnį gydymą.

Pirmoji arterijos angioplastika pasaulyje buvo atlikta 1964 m., o Lietuvoje – 1985 m. Tai intervencinės radiologijos (IR) pradžia, kuri šiuolaikinėje medicinoje kasmet sparčiai tobulėja ir vis dažniau pakeičia klasikinius, nuo seno naudojamus gydymo būdus. Gydytojas radiologas pasakoja, kad šis metodas sujungia rentgeno spindulių panaudojimą ir minimaliai invazinį gydymo būdą, todėl net labai rimta liga gali būti pagydoma itin greitai, efektyviai ir per gana mažą pjūvį ar dūrį žmogaus kūne.

„Pavyzdžiui, jei pacientas turi užakusią arteriją kojoje, kakle ar kitoje kūno vietoje, intervenciniai radiologai pro kirkšnies arterijos punkciją, taikydami įvairias modernias priemones, gali pasiekti probleminę vietą ir ją pašalinti. Toks gydymas paprastai atliekamas be jokių didelių pjūvių, dažniausiai be bendros nejautros, kontroliuojant procedūros eigą rentgeno spinduliais specialiai tam skirtose operacinėse. Ir tai tik vienas iš pavyzdžių, ką šiais laikais galima pasiekti pasitelkus šį metodą“, – sako gydytojas radiologas.

Pritaikymo galimybės apima įvairių ligų gydymą

Intervencinės radiologijos pritaikymo medicinoje spektras labai platus, todėl gydytojas pasakoja apie sritis, su kuriomis susiduria kasdienybėje – nuo kraujagyslių susiaurėjimų iki galvos smegenų aneurizmų embolizacijos, kai aneurizma pašalinama iš kraujotakos be atviros operacijos.